Kas yra Montessori filosofija?

Maria Montessori buvo pirmoji moteris Italijoje 1896 m. baigusi Romos universitetą bei tapusi medicinos daktare. Nežiūrint išankstinio priešiško kolegų nusistatymo tuomečiame „vyriškame“ pasaulyje ši iškili gydytoja įgyvendino savo svajonę ir ėmė stebėti skirtingo amžiaus ir gebėjimų vaikus. Tai leido jai sukurti puikų metodą, kuris daugiau nei 100 metų, iki pat šių dienų, išlieka aktualus.

1907 m. Romoje atidarius pirmąjį vaikų darželį, Montessori filosofija ir ugdymo metodai savo revoliucinėmis idėjomis užkariavo pasaulį. Tai idėjos nuo pagarbos vaiko veiklai iki vaiko mokymosi aplinkos su daugybe patrauklių ugdymo priemonių, kurios padeda holistiškai ugdyti vaiką. Ši filosofija vienija tėvus ir mokytojus, tikinčius, kad bet kokia pažanga, kurią vaikas padarė, yra vienodai svarbi formuojantis vaiko asmenybei, ar tai būtų mokymasis padengti stalą pietums, ar  mokymasis skaityti.

KAS YRA MONTESSORI FILOSOFIJA

Montessori filosofija leidžia vaikui pasiekti aukštą savarankiškumo ir savidisciplinos lygį, taip padėdama pagrindą geriems darbo įgūdžiams ir pasitikėjimui savimi. Vaikai ima didžiuotis savimi, kai geba patys atidžiai ir kruopščiai atlikti užduotis.

Montessori sistema skatina vaikus mąstyti, stebėti ir patiems išbandyti, kitaip negu yra įprasta tradiciniame ugdyme. Tam tikrais raidos etapais vaikus sudomina skirtinga veikla. Šiuos etapus mes vadiname jautriaisiais laikotarpiais. Vaikas, išgyvenantis skaičių ir skaičiavimo jautrųjį laikotarpį, nuolat stengiasi dirbti su matematinėmis priemonėmis; kitas vaikas gali jausti stiprų poreikį karpyti. Jis karpys tol, kol įgis reikiamus karpymo įgūdžius; dar kitas vaikas nuoširdžiai stengiasi išmokti užsirišti batraiščius.

Montessori sistema padeda vaikui ugdyti savo asmenybę, tobulinti  mokymosi stilių ir skatina sąmoningai mokytis visą gyvenimą. Eksperimentuodami su moksliškai parinktomis priemonėmis, vaikai įgauna pasitikėjimo darydami sprendimus.

Nėra dviejų vienodų vaikų. Kiekvieno vaiko mokymosi ir tobulėjimo kelias skirtingas. Montessori mokytojai stebi vaiką ir gali pasiūlyti tokią veiklą, kuriai jis tuo metu yra pasirengęs.

Montessori mokytojai pasitinka vaikus paspausdami jiems ranką ir pažvelgdami į akis. Mokytojas turi užsitarnauti kiekvieno vaiko pagarbą kurdamas su juo asmeninius ryšius. Grupėje kalbama apie įvairius socialinius įgūdžius: kaip pasveikinti gimtadienį švenčiantį draugą, kaip netrukdant stebėti vienas kito darbą.

Montessori grupėse mokosi skirtingo amžiaus vaikai. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad skirtingo amžiaus vaikai kartu mokosi efektyviau, negu vienodo amžiaus vaikai tradicinėse grupėse.

Montessori muzika – tai jutiminiai potyriai pasitelkiant juslinio lavinimo priemones ir instrumentus. Mūsų Montessori darželio grupėse kaip fonas dažnai skamba klasikinė muzika. Mes įsitikinę, kad taip vaikai tampa jautresni muzikos grožiui. Pasikviečiame į grupes jaunų muzikantų, kad pagrotų vaikams. Vėliau vaikai užduoda jiems klausimų ir tyrinėja jų muzikos instrumentus.  

Judėjimas ankstyvoje vaikystėje yra sudėtinė vaiko vystymosi dalis. Norėdamas imtis veiklos, vaikas turi nueiti iki lentynos, kur sudėtos visos priemonės; norėdamas priemonę padėti atgal, turi  grįžti, kartais daug kartų, vienu metu nešdamas tik vieną priemonę. Montessori darželyje vaikai, mokydamiesi išlaikyti pusiausvyrą ir grakščiai judėti, eina tiesiai nubrėžta linija nešdami įvairius daiktus. Viduje vaikų prašome vaikščioti ramiai, o lauke jie gali bėgioti.

Vilniaus Montessori darželyje vaikų gimtadieniai švenčiami einant aplink Saulę. Sukaktuvininkas, nešinas gaubliu, eina aplink Saulę simbolizuojančią žvakę tiek kartų, kiek metų jam sukanka. Vaikai švenčia ir tradicines šventes – Užgavėnes, Velykas, Helovyną ir Kalėdas.

Supanti aplinka padeda vaikui ugdyti savikontrolę ir atsakomybę. Vaikai rūpinasi grupėje auginamais gyvūnais ir augalais, pavasarį jie daigina daržoves, vėliau sodina jas darže ir iki vasaros pabaigos stebi jų augimą. 

Vaikai visą dieną padeda vienas kitam atlikdami įvairias užduotis. Jie vienas kitam paduoda priemones, padeda, jei kuriam nors sunkiau sekasi užsiimant viena ar kita veikla. Būti lyderiu Montessori darželyje reiškia rūpintis kitais, tai niekada nereiškia „būk pirmas“.

Tėvai kviečiami aktyviai dalyvauti vaikų ugdymo procese. Kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį tėvų bendruomenė susirenka padiskutuoti vaikų ugdymo klausimais. Tėvai ir mokytojai kviečiami pasidalinti patyrimu auginant vaikus, gali pasitarti įvairiais vaikų auklėjimo klausimais: kaip padėti vaikui laiku nueiti miegoti arba kaip išmokyti dalintis daiktais su draugais. Mokytojai taip pat dalinasi savo vertinga patirtimi daugeliu klausimų, pavyzdžiui, naujagimis šeimoje – ką tai reiškia jūsų vaikui  arba, pozityvi tėvystė – kaip to pasiekti?